užžiūrėti

užžiūrėti
užžiūrė́ti, užžiū̃ri (užžiū̃ria, ùžžiūri, užžiū́ro), -ė́jo Rtr, NdŽ, ; L 1. tr. pamatyti, pastebėti: Medžian padė[ja]u degtukus, ir jiej (vaikaičiai) neužžiū́ro Drsk. Aš ir neužžiūrė́jau, kap jie par langą iššoko išsigandę Al. Aš net neužžiūrėjau, kad jis jau čia Lzd. Kiek aš prisižiūrė́jau per amžių, nieko naujo neužžiū́rau: pasleidimas didelis Brš. Kas užžiū́ro, tai eina atkasti ir tę randa pinigus arba puode, arba molinin inde Sn. Aš ùžžiūriu, matau, kaip kas padaryta Ll. Ig valiai malkos: užžiūrė́jo, kerta ir veža Drsk. | refl. intr., tr. LL310: Darbinykai, kai neužsižiū́ro, ka[d] jis atjoja, ir nenusiima kepurės, juos muša Vrn. Nevet neužsižiūrė́si, kap nustveria [vanagas] puliuką Azr. Jei būt neužsižiūrė́jęs, tai būt sudegę Dsm. Moteriškė užsižiūrė́jo ir parvedė mañ Srj. Kap kada važiuoja [sūnus], tai užsižiū́rau Jz. Parlekiant gandrui pirmąkart užsižiūri žmogus lekiantį, tai jam kojų neskauda LTR(Lp). Ir neužsižiūrė́ta, kap atej[o] senatuvė Drsk. ^ Tai dar̃ tu tik nū užsižiūrė́jai, ką karvė be uodegos Lp. 2. tr. globoti, rūpintis: Sẽniai kai užžiū́ro [vaikaičius], tai gerai [vaikams] DrskŽ. Nudvės badum, neužžiūrė́tas tus mano vaikas DrskŽ. Tik dabar labai vaikus ažužiū̃ria Ob. Užžiūriamì dabar vaikai Grd. Neužžiūrė́jau vaiko, tai ir išėjo šunų lodyt Grk. Atrodytų, kad ji baisiai savo vyrą užžiū̃ri Snt. Jis užžiūri pačią, kad daug mėsos nevirtum J. Vaikai tura užžiūrė́ti tėvus Yl. Kad būtų belaisvius anie užžiūrė́ję, būtų anie išlošę Pp. Užžiūrė́jo tą savo motyną geriausiai Grdm. Iš mažuotės jau buvo mažai ažužiūrė́ti, ė dabar tai visiškai apleisti Sdk. | Ùžžiūra pačią, i karvę kaip kada pamelža Krš. Nedidelio proto čia žmones, vaikų neužžiūrė́j[o], mokslan jų neleido Drsk. 3. tr. liuobti, šerti: Kad arklio gerai neužžiū́rai, kitas ir ilgokai paserga Brb. Jau kaip ans arklius ùžžiūra, tai nėkur kitur nerasi Up. Reik par žiemą laikyt penkias vištas i jąs[ias] gerai užžiūrė́t Jrb. | refl.: Kaip ūkininkas užsižiūrė́davo, tokios ir karvės būdavo Snt. 4. tr. tvarkyti (ūkį): Užsodinom, užžiūrė́jom daržą Skr. Ariukus ùžžiūram, trąšų nuperkam Klm. Viskas bobai reikia užžiūrė́t Drsk. Algą gerą gauna, dirba smarkiai, tę viską užžiū̃ri gerai Plv. Ar tai aš galiu viską užžiūrėt? A.Vencl. Ponai ir bažnyčia … turėjo daug laukų, kurių visų patys negalėjo užžiūrėti Vrp1892,38. Neužžiūrė́si, nieko neturėsi Jrb. | refl. tr.: Tą daržą užsižiūrė̃s, i tę užaugs viskas gražiai Jrb. 5. refl. užsižiopsoti: Užsižiū́ro [sargybiniai], ir perbėgi, būlo, per sieną Drsk. Ažsižiūrė́jau ant mašiną JT430. Užsižiūrė́jau į žvirbliukus ir būčia išbėginus kavą Pc. Jonas taip į jas užsižiūrėjo, kad vos nepaleido ąsočio iš rankos J.Paukš. 6. intr. įsižiūrėti, įsistebėti: Motulė užžiūrėjo, in vartelius pasejėjo LTR(). | refl. LL310: Graži karalaitė užgimė, ir aš užsižiūrėjau minučiukę DS88(Rs). Keršis atsigulė ant vežimo, užsižiūrėjo aukštyn, atsiminė močiutės pasaką V.Kudir. Rapolas patylėjo, užsižiūrėjęs sodo gilumon J.Balt. Tingi ir šaukštą nunešti vieton, atsiremia į medžio liemenį, užsižiūri į mėlyną vaiskų dangų . 7. refl. intr., tr. prk. įsimylėti: Kap tiktai an kito užsižiū́ro, tai savas negeras Dg. Ber̃nai, ar negalite gražių mergų užsižiūrė́t, ne vyžų Drsk. 8. tr. paisyti: Tas vaikas giedojimą labai užžiūri Gs. | refl.: Vienas an kito neužsižiū́ro, tai atėjo laikai Stk. 9. tr. užburti, užkerėti negeromis akimis, blogu žvilgsniu: Ją ragana užžiūrė́jo Mrs. 10. intr. stengtis įtikti: Visus apgiedu, užžiū́rau žodį pasakyt, o loja Drsk. 11. (plg. rus. нeнaвидeтъ) intr., tr. (su neiginiu) nekęsti: Abi marčios kaip katės, viena in kitos neužžiū̃ri Lel. Ana manę visą laiką neužžiū̃ri Ktk. Ale ko jiem reikia, sustik, tai teip ir neužžiū̃ri Sdk. Nei tavęs tę teip neužžiūrė́jo, nei nieko gailėjo Skr. Kad užpyko, tai neužžiū̃ri Užp. Neužžiū̃ri kaip an kruvino Ds. | refl. intr., tr.: Teip abi susipyko, kad ir dabar viena kitos neužsižiū̃ri Šmn. Abu padarė ką, tai neužsižiū̃ri Sl. Neužsižiūriù an tokio žmogaus neteisingo Ob. \ žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; įžiūrėti; išžiūrėti; nužiūrėti; pažiūrėti; paržiūrėti; peržiūrėti; piesižiūrėti; pražiūrėti; prižiūrėti; razžiūrėti; sužiūrėti; užžiūrėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • užžiūrėjimas — sm. (1) 1. → užžiūrėti 2: Vaikus reik užžiūrėt, jei nėr gero užžiūrėjimo, tai jie lyg gyvuliukai Skr. Užžiūrėjimui mokintinių jau neužtenka vienų mokintojų Vrp1897,3. 2. → užžiūrėti 3: Peryklose žūsta jų 15%, o prie gero užžiūrėjimo ir mažiau rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžiūrėti — apžiūrėti, apžiū̃ri (apžiū̃ria Jrb, apžiūro Azr, Kpč), ėjo Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; H, H161,162, R, R65, MŽ, MŽ87, D.Pošk, N, M, J, LL113,125,204, L, ŠT31 1. tr., intr. Pns apžvelgti, aprėpti žvilgsniu, norint sužinoti ar patirti, koks kas yra,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsižiūrėti — atsižiūrėti, atsižiū̃ri (atsìžiūri, atsižiūro Kb, Drsk), ėjo NdŽ, KŽ 1. Q573,653, Sut, N, K, L, Rtr, DŽ atsigręžus pasižiūrėti: Ėjęs ėjęs atgal atsižiūrėjo J. Turbūt gerokai lupt gavo, kad ištrūkęs nešė kudašių neatsižiūrėdamas Dkš. Einu einu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dažiūrėti — ×dažiūrėti, dažiū̃ri (dàžiūria, dažiūro), ėjo (hibr.) tr.; D.Pošk 1. pamatyti, regėti, suvokti: Kas jų (baravykų) dažiūro, tas prigrybauna Vlk. Ką čia dažiūrėsiu, kur tą algą nudedi Rtn. ^ Du duria, du dažiū̃ria, du nepasiekia (minko duoną) Krs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžiūrėti — išžiūrėti, išžiū̃ri (išžiū̃ria, išžiūro), ėjo Š, KŽ, DŽ1; R42,128, MŽ57,168, N 1. tr. gerai apžiūrėti, išžvalgyti: Dar kartą gerai išžiūrėjo savo dovanas NdŽ. Turiu daug nuotraukų, čia visas išžiūrėsim Kč. Išderėk, išžiūrėk, parvežk ir uždirbt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nužiūrėti — nužiūrėti, nužiū̃ri (nùžiūri, nužiūro), ėjo Rtr, DŽ, KŽ; LL153, L 1. tr., intr. Q253, N, Š žvilgsniu perleisti, nužvelgti: Priejęs pri munęs nužiūrėjo karininkas, pamojo su ranka Žd. Aš jį nužiūrėjau, kai buvo atvažiavęs Jrb. Nužiūrau, man tep… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paržiūrėti — tr. NdŽ prakiurdyti: Kad paržiūrėsi stiklo langelį, kad prarymosi uosio tvorelę LTR(Brt). Aš paržiūrėčiau uosies tvorelę brolyčio belaukdama N343. ◊ akìs paržiūrėti 1. žiūrint ilgai laukti: Akìs paržiūrėjau, rankas parrymojau, o kap nėr, tep… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pažiūrėti — pažiūrėti, pažiū̃ri (pàžiūri, pažiūro), ėjo Rtr, KŽ, DŽ1, LzŽ 1. intr., tr. H155,157, D.Pošk, S.Dauk, N, M, LL165,233,275, ŠT12,16,372 atkreipti akis, mesti žvilgsnį, pažvelgti: Ji pažiūrėjo aukštyn, bet nieko nematė NdŽ. Prasivėręs duris… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peržiūrėti — Š, NdŽ, KŽ, peržiūrėti, paržiūrėti Akm, Krtn, Sg, Bt; D.Pošk, S.Dauk, DŽ1 1. tr. H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, LL188, L, Rtr kiaurai matyti, permatyti: Paržiūrimas daiktas, par kurį galì parmatyti kiaurai J. Langus reikia numazgoti, kartais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • piesižiūrėti — (dial.), pysižiūrėti pastebėti: A esi pysižiūrėjus, kaip anos (gėlės) greit sužyda Dov. žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; įžiūrėti; išžiūrėti; nužiū …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”